La Gutenbergo gatvė, Salamankos vakarinio kvartalo širdyjePastaruoju metu tai tapo viena iš tų vietų, kuri kviečia lėtai pasivaikščioti. Kadaise paprasti suolai, skirti trumpam pasėdėti, dabar virsta nedideliu literatūriniu žemėlapiu po atviru dangumi, kuriame kiekviena sėdynė pasakoja istoriją per ant jos išgraviruotą vardą.
Ši transformacija vyksta kartu su ZOES asociacijos skatinama kultūrinė iniciatyvaMiestas nusprendė dvidešimt parko suolų paversti nuolatine duokle svarbiausioms pasaulio literatūros asmenybėms. Pasiūlymas paremtas labai paprasta idėja: panaudoti esamus gatvės baldus, kad skaitymas ir knygos subtiliai taptų kasdienybės dalimi.
Dvidešimt bankų, dvidešimt vardų, kurie sukūrė istoriją
Nuo šios savaitės, 20 bankų, esančių Gutenbergo gatvėje Juose kabo mažos metalinės lentelės, kurios patraukia kiekvieno praeivio akį. Ant kiekvienos išdėliotas rašytojo vardas ir pavardė bei jo gyvenimo datos, todėl kiekviena sėdynė tampa savotišku minimalistiniu, bet labai įtaigiu biografiniu užrašu.
Autorių pasirinkimas nebuvo paliktas atsitiktinumui: Kiekvienas suolas skirtas vis kitai literatūros asmenybei.Apimanti esmines ispanų literatūros asmenybes ir labai įtakingus tarptautinius balsus, rezultatas – kelionė, kurioje dera tradicijos, modernumas ir įvairovė, skatinanti lankytojus stabtelėti, paskaityti ir, šiek tiek pasisekus, atrasti naują autorių.
Tarp ant suoliukų išgraviruotų vardų yra klasikai, tokie kaip Migelis de Servantesas (1547-1616), Federico García Lorca (1898-1936) arba Miguelis de Unamuno (1864-1936)Jie taip pat glaudžiai susiję su Ispanijos istorija ir intelektualiniu gyvenimu. Greta jų, tarp jų yra ir moterų autorių, kurie žymėjo lūžio tašką ispanų literatūroje, tokių kaip Emilia Pardo Bazán (1851–1921) ir Carmen Martín Gaite (1925–2000).
Sąrašas papildytas skaičiais, kurie praplečia dėmesį į kitas teritorijas ir mąstymo mokyklas, tokias kaip Simone de Beauvoir (1908–1986), Virginia Woolf (1882–1941) arba Isabel Allende (1942)ir su rašytojais, kurie paliko labai asmenišką pėdsaką XX amžiaus pasakojime ir poezijoje, įskaitant Miguelį Delibesą (1920–2010), Glorią Fuertes (1917–1998) ar José Saramago (1922–2010).
Taip pat pasirinkime yra vietos vardai, glaudžiai susiję su minties ir švietimo istorija, pavyzdžiui, Luisui Vivesui (1492–1540) ar Joaquínui Costai (1846–1911), ir plačiajai visuomenei galbūt mažiau žinomoms asmenybėms, tokioms kaip Juan Picornell (1883–1954) ar Lucía de Medrano (1484–1527), kurių atminimas dabar sustiprinamas šiuo simboliniu gestu miesto erdvės viduryje.
Dalyvaujamasis projektas, skirtas kultūrai atnešti į gatves
Už šių literatūrinių bankų slypi darbas ZOES gyventojų asociacija ir jos knygų bei filmų grupėkurie jau kurį laiką skatina veiklą, skirtą Barrio del Este kultūriniam gyvenimui pagyvinti. Šiuo atveju kalbama ne tik apie lentelių kabinimą, bet ir apie kitokio bendravimo su rajonu ir skaitymu būdo pasiūlymą.
Dvidešimties autorių atranka, kaip išsamiai aprašė organizacija, buvo atlikta per dalyvaujamasis atrankos procesasTai reiškia, kad sprendimas nebuvo priimtas biure, o buvo siekiama įtraukti vietos bendruomenę ir žmones, kurie atidžiai stebi kultūros iniciatyvas regione.
Tokiu būdu projektas ne tik pagerbia didžius literatūros vardus, bet ir sustiprina jausmą, kad rajoną kuria visi. Kiekvienas numerio ženklas tam tikra prasme atspindi bendrą pasirinkimą, iš sutarimo dėl to, kurie balsai nusipelno užimti nuolatinę vietą šiame ypatingame žygyje.
Pati pasirinkta gatvė, Gutenbergas, taip pat nėra atsitiktinė. Spausdinimo mašinos išradėjo vardas Tai puikiai dera su projektu, kuris sukasi apie knygas ir žodžius. Kaip paaiškino ZOES prezidentas Inmaculada Cid, lentelių pastatymas būtent šioje gatvėje yra būdas uždaryti ratą: technologija, kuri leido skleisti skaitymą, dabar suteikia pavadinimą šiai pagerbimo aplinkai tiems, kurie užpildė tuos spausdintus puslapius turiniu.
ZOES pabrėžia, kad Tikslas – integruoti kultūrą į kasdienį gyvenimą. Salamankos žmonių, nereikalaujant didelių infrastruktūrų ar iškilmingų renginių. Užtenka pasivaikščioti, trumpai pasėdėti ir pažvelgti į lentelę ant suoliuko, kad sužadintumėte smalsumą, kas buvo tas asmuo ir ką jis parašė.
Autoriai, datos ir linktelėjimas į kolektyvinę atmintį
Ant suoliukų sumontuotos plokštės labai paprastai apima: Du pagrindiniai informacijos elementai: autoriaus vardas ir pavardė bei jo gyvenimo chronologijaŠi minimali informacija kiekvienam asmeniui tarnauja kaip vartai ištirti, prisiminti ar iš naujo atrasti, kas jam „po kojomis“.
Tarp pasirinktų vardų yra asmenybės, kurios paliko žymų ispanų poezijoje, tokios kaip Antonio Machado (1875-1939) arba Miguelis Hernándezas (1910-1942), ir kiti, glaudžiai susiję su Salamanka, jos universitetu ir kultūros tradicijomis, pavyzdžiui, pats Miguelis de Unamuno.
Taip pat savo suole sėdi moterys rašytojos, kurios gynė moterų vaidmenį literatūroje, tokios kaip Emilia Pardo Bazán, Gloria Fuertes, Simone de Beauvoir, Virginia Woolf, Carmen Martín Gaite arba Isabel AllendeŠių autorių dalyvavimas prisideda prie platesnio ir labiau subalansuoto literatūros kanono įvaizdžio, įtraukiant balsus, kurie ilgą laiką ne visada buvo tokie matomi viešojo pripažinimo erdvėse.
Šalia jų yra tokių vardų kaip Valle-Inclán (1866-1936), Leonas Felipe (1884-1968) arba Miguelis Delibesas Jie primena ispanų kalbos pasakojimo ir poezijos turtingumą bei įvairovę XIX ir XX amžiais. José Saramago atveju bankas taip pat atkreipia dėmesį į Salamankos ryšį su portugalų literatūra, kuri yra tokia geografiškai ir kultūriškai artima.
Įtraukimas Lucía de Medrano, Fray Luis de Granada arba Luisas Vivesas Tai į ekskursiją įneša istorinį ir humanistinį aspektą, glaudžiai susijusį su pusiasalio akademine ir religine tradicija, ir sustiprina mintį, kad šis literatūrinis pasivaikščiojimas neapsiriboja romanistais ar poetais, bet ir pripažįsta tuos, kurie padėjo mąstyti ir mokyti kitaip.
Rajonas, kuriame klesti laisvalaikis, kultūra ir bendras skaitymas.
Bankų veiksmai Gutenbergo gatvėje nėra pavienis gestas, o platesnio judėjimo dalis. Vakarų kaimynystės kultūros atgaivinimo programaTai miesto rajonas, kuris jau daugelį metų yra skirtas miesto menui, freskoms, kaimynystės veiklai ir iniciatyvoms, kurios atneša kultūrą į gatves.
Šiame kontekste literatūros bankai prisijungia prie kitų iniciatyvų, kuriomis siekiama laisvalaikio, kultūros ir atminties derinimas viešojoje erdvėjeIdėja yra ta, kad rajonas turėtų būti ne tik vieta, pro kurią galima praeiti, bet ir aplinka, kuri kviečia žmones pasilikti, bendrauti ir dalyvauti kolektyvinėje veikloje.
Knygos dienos proga Gutenbergo gatvė buvo paversta scena. skaitymo ir pasakojimo užsiėmimai laukePasinaudodama tais suoliukais, neseniai „pakrikštytais“ rašytojų vardais, ZOES organizuota veikla „Laiškai saulėje“ subūrė gyventojus ir lankytojus, atsinešusius savo knygas, kad šie jas skaitytų, aptartų ir rekomenduotų kitiems.
Vieną iš šių dienų dalyviai atidarė naujus literatūrinius suolus, tiesiogine prasme sėdėdami ant savo mėgstamo autoriaus vardo. Pati gatvė buvo paversta improvizuotu miesto knygų klubuparodant, kad šie nedideli baldų pakeitimai gali sukelti labai gyvą socialinę ir kultūrinę dinamiką.
Be to, buvo siekiama užtikrinti šių pasiūlymų tęstinumą po vienos datos, siekiant, kad Knygos diena neturėtų būti vienkartinis įvykisbet veikiau tarnauja kaip atspirties taškas palaikyti veiklą ištisus metus, kuri sukasi apie skaitymą, pokalbius ir susibūrimus kaimynystėje.
Kartu paėmus, Gutenbergo gatvės suolai tampa Vakarų kvartalo kultūrinio charakterio simboliu., vieta, kur sienos kalba per freskas, o dabar suolai šnabžda autorių, kurie yra kolektyvinės vaizduotės dalis, vardus ir datas.
Dvidešimties rašytojų pagerbimas, vietos gyventojų dalyvavimas renkant vardus, ryšys su Knygos diena ir bendros skaitymo veiklos gatvėje pavertė šią nedidelę Salamankos atkarpą literatūrinės praeities ir dabarties susitikimo vieta. Nuo šiol pasivaikščiojimas Gutenbergo gatve yra paprastas būdas susipažinti su miesto literatūriniu paveldu. universalios literatūros prisiminimas, mėgaujantis rajonu, kuris puoselėja kultūrą gatvės lygmenyje.